Lietuva ilgą laiką laikėsi griežtų pozicijų dėl dvigubos pilietybės. Tačiau globalizacijos procesai, auganti emigracija ir noras palaikyti ryšį su diasporoje gyvenančiais lietuviais paskatino teisėkūros pokyčius. Lithuanian dual nationality rules šiandien yra viena iš aktualiausių temų tarp užsienyje gyvenančių lietuvių ir jų šeimų.
Kas yra dviguba pilietybė?
Dviguba pilietybė reiškia, kad asmuo turi teisinį ryšį su dviem skirtingomis valstybėmis vienu metu. Tai reiškia, kad tokio asmens teisės ir pareigos priklauso nuo abiejų valstybių įstatymų. Dviguba pilietybė gali būti įgyjama gimstant, per santuoką, natūralizacijos būdu arba specialiais atvejais.
Kaip veikia Lithuanian dual nationality rules?
Lithuanian dual nationality rules šiuo metu yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu. Pagal šį įstatymą, dviguba pilietybė galėjo būti suteikta tik labai ribotais atvejais, tačiau 2023 m. Seimas priėmė pakeitimus, išplečiančius galimybes gauti dvigubą pilietybę. Nors referendumas dėl masiškesnio dvigubos pilietybės įteisinimo 2019 m. nebuvo sėkmingas, teisės aktų lygmeniu buvo padaryta reikšmingų žingsnių.
Kokiais atvejais galima turėti dvigubą pilietybę?
Pagal galiojančius įstatymus, dviguba pilietybė Lietuvoje galima šiais atvejais:
- Asmenys, gimę užsienyje lietuvių kilmės šeimoje ir įgiję užsienio valstybės pilietybę gimstant.
- Vaikai, kurie įgyja Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę dėl tėvų skirtingų pilietybių.
- Asmenys, netekę Lietuvos pilietybės sovietinės okupacijos metu prieš savo valią.
- Lietuvos pilietybę atkuriantys asmenys, kurių giminės gyveno Lietuvoje iki 1940 m.
Kam netaikoma dviguba pilietybė?
Jeigu asmuo sąmoningai ir savanoriškai priima kitos šalies pilietybę (pvz., natūralizuojasi JAV ar Jungtinėje Karalystėje), tuomet pagal Lietuvos įstatymus jis gali netekti Lietuvos pilietybės, jei jo situacija nepatenka į išimtis. Tai buvo viena iš didžiausių kliūčių išeivijos lietuviams, norintiems išlaikyti ryšį su Lietuva.
Ar dviguba pilietybė reiškia dvigubas pareigas?
Taip. Asmuo, turintis dvigubą pilietybę, privalo laikytis abiejų šalių įstatymų. Tai reiškia, kad toks asmuo gali būti šaukiamas atlikti karinę tarnybą, mokėti mokesčius arba paklusti skirtingoms teisinėms prievolėms pagal kiekvienos šalies teisinę sistemą. Tai svarbu apsvarstyti prieš siekiant dvigubos pilietybės.
Kas keičiasi po 2023 metų įstatymų pakeitimų?
Po paskutinių pakeitimų įstatymuose, buvo išplėsta galimybė dvigubai pilietybei tiems, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 metų. Tokie asmenys gali atkurti Lietuvos pilietybę net jei jie šiuo metu turi kitą pilietybę. Tai ypač aktualu Amerikos, Kanados, Australijos lietuviams.
Kaip pateikti paraišką dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo ar atkūrimo?
Norint siekti dvigubos pilietybės, būtina kreiptis į Migracijos departamentą arba Lietuvos diplomatinę atstovybę. Reikalingi dokumentai gali skirtis priklausomai nuo situacijos, tačiau paprastai reikia:
- Dokumentų, patvirtinančių Lietuvos pilietybės turėjimą iki 1940 m.
- Asmens tapatybės dokumentų (pasas, gimimo liudijimas).
- Dokumentų, įrodančių gimimo užsienyje aplinkybes (jei taikoma).
Išvados: Ar verta siekti dvigubos pilietybės?
Dviguba pilietybė gali suteikti didelę naudą – laisvą judėjimą Europos Sąjungoje, galimybę naudotis Lietuvos sveikatos, švietimo sistema, dalyvauti rinkimuose ar net pretenduoti į tam tikras pareigas. Tačiau būtina įvertinti ir atsakomybes. Svarbu konsultuotis su migracijos teisininkais, kad geriau suprastumėte savo teises ir pareigas.Lithuanian dual nationality rules išlieka kompleksinės ir nuolat tobulinamos. Ši tema itin svarbi visiems, kurie siekia palaikyti glaudų ryšį su savo kilme ir kultūra, kartu neišsižadant savo dabartinio gyvenimo užsienyje.